2021–2023 m. mokyklos strateginis planas

Parsisiųsti: 2021–2023 m. mokyklos strateginis planas

—–

PATVIRTINTA

Raseinių specialiosios
mokyklos direktoriaus
2021 m. sausio 14 d.
įsakymu Nr. V-4

PRITARTA
Raseinių specialiosios
mokyklos tarybos
2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu (protokolo Nr. 7)

PRITARTA
Raseinių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2021 m. sausio 14 d.
įsakymu Nr. A1-58

RASEINIŲ SPECIALIOSIOS MOKYKLOS 2021 – 2023 METŲ

STRATEGINIS PLANAS

I. ĮVADAS

Raseinių specialiosios mokyklos (toliau – mokyklos) strateginio plano tikslas – organizuoti, planuoti, vykdyti ir kontroliuoti mokyklos veiklą, pokyčius, įtraukti mokyklos bendruomenę į mokyklos problemų sprendimą, tobulinti mokymo ir ugdymo sąlygas, sukuriant darnią, saugią, be patyčių aplinką, skatinančią lavinimą, individualių gebėjimų ir įgūdžių vystymą, sveiką gyvenseną.

Strateginį planą rengė mokyklos direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-55 sudaryta darbo grupė.

Mokyklos 2021 – 2023 metų strateginis planas parengtas vadovaujantis:

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015;

Valstybine švietimo 2013 – 2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745;

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu;

Raseinių rajono savivaldybės 2021 – 2030 m. strateginiu plėtros planu, patvirtintu Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TS-306;

Raseinių rajono savivaldybės 2020 – 2022 metų strateginiu veiklos planu, patvirtintu Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. TS-19;

mokyklos nuostatais;

mokyklos išorės vertinimo ataskaita;

mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatais;

mokyklos bendruomenės narių rekomendacijomis, pageidavimais ir pasiūlymais;

2018 – 2020 metų mokyklos strateginio plano įgyvendinimo analizės rezultatais;

visuomenės poreikiais, esama situacija, išoriniais ir vidiniais veiksniais, atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius, materialinius išteklius.

Rengiant strateginį planą buvo laikomasi viešumo, bendravimo, bendradarbiavimo ir partnerystės principų.

II. MOKYKLOS PRISTATYMAS

Istorija

1938 metais Maironio vardo pradinėje mokykloje atidaryta klasė vaikams su protine negalia.

1964 metais mokyklos direktorius Pranas Lazdauskas padėjo pamatinį akmenį Raseinių specialiosios mokyklos pastatams.

1966 metų lapkričio mėnesį naujosiose patalpose prasidėjo pamokos.

1974 metais mokyklai vadovavo direktorius Bronius Tūbelis. Atkreiptas dėmesys į darbinio mokymo bazės plėtrą. Mokykloje sudarytos sąlygos mokiniams įsigyti siuvėjo, batsiuvio, dažytojo-tinkuotojo, staliaus, daržininko specialybę, o praktiką atlikti Raseinių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

1981 – 1992 metais mokyklai vadovavo direktorius Zigmas Butkus. Pradėta popamokinio darbo reforma, nukreipta į darbinio ugdymo optimizavimą, siekiant, kad ugdytiniai susiformuotų tvirtus darbinius įgūdžius ir sėkmingiau integruotųsi į visuomenę.

1992 metais mokyklai pradėjo vadovauti Angelė Linartienė. Įgyvedinamas Specialiojo ugdymo įstatymas, reglamentuojantis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, ugdymą. Atkreiptas dėmesys į vaikus su negalia dėl vidutinio, žymaus ar labai žymaus intelekto sutrikimo. 1997 metais atidaryta pirmoji lavinamoji klasė. Rekonstruotos pirmojo aukšto patalpos. Jos pritaikytos mokiniams su kompleksine negalia.

1999 metais pasikeitė mokyklos steigėjas. Mokykla priskirta Kauno apskrities viršininko administracijos reguliavimo sričiai.

2005 metais pasikeitė mokyklos pavadinimas: Raseinių specialioji mokykla.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. mokyklos savininkė – Raseinių rajono savivaldybė.

III. SITUACIJOS ANALIZĖ

Išoriniai veiksniai:

Politiniai-teisiniai veiksniai

Mokykla, kaip biudžetinė švietimo paslaugas teikianti organizacija, yra priklausoma nuo šalyje ir rajone formuojamos švietimo politikos, kurią įgyvendina Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei steigėja – Raseinių rajono savivaldybė. Mokyklos ilgalaikiai strateginiai tikslai orientuojami į Geros mokyklos koncepcijos nuostatas, Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, Vaiko teisių konvenciją, Valstybinę švietimo 2013 – 2022 metų strategiją, Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymus, kitus teisės aktus. Vykdomoms švietimo reformoms trūksta nuoseklumo, ugdymo kokybei kenkia švietimo finansavimo nestabilumas, žemas mokytojų profesijos prestižas visuomenėje, nepakankamas naujų mokytojų rengimas.

Ekonominiai veiksniai

Švietimo institucijų veikla yra susijusi su šalies ekonomika. Įstojus į ES, Lietuvai buvo sudarytos sąlygos pakelti ekonominės gerovės bei gyvenimo kokybės lygį. Gerėjanti šalies ekonominė padėtis daro tiesioginę įtaką švietimo įstaigų veiklai bei tinkamų darbo sąlygų sudarymui, tačiau švietimo finansavimo augimo tempai atsilieka nuo bendrojo ekonomikos augimo. Nors švietimas šalyje laikomas prioritetine sritimi, šalies ekonomika dar negali tinkamai aprūpinti švietimo, socialinių ir kitų šalies reikmių. Švietimui skiriamų lėšų nepakanka ugdymo procesą organizuoti taip, kad būtų visiškai tenkinami kiekvieno mokinio poreikiai. Tiesioginę įtaką švietimo įstaigos veiklai, tinkamoms darbo sąlygoms sudaryti ir tiesioginių funkcijų vykdymo kokybei turi šalies ekonominė padėtis. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatyta, kad Lietuvos ekonominės politikos tikslas – stabili makroekonominė aplinka, konkurencingas ūkis, spartus ekonomikos augimas, žemas nedarbo lygis, stabilios kainos.

Dėl mažų atlyginimų ir etatinio apmokėjimo modelio keitimo į mokyklą dirbti ateina labai mažai pedagoginį išsilavinimą įgijusio jaunimo.

Socialiniai-demografiniai veiksniai

Viena iš aktualiausių problemų, su kuriomis pastaruoju metu susiduria visuomenė – nepalanki Lietuvos socialinė ir demografinė padėtis: sparčiai mažėja gyventojų skaičius (dėl gimstamumo ir emigracijos) ir vyksta visuomenės senėjimas. Šios tendencijos yra nepalankios švietimo kontekstui. Statistikos departamento duomenimis didelė dalis vaikų patiria fizinį ir psichologinį smurtą šeimose, tarp vaikų plačiai paplitę patyčios, nemažai kalbama apie dorovės ir vertybių krizę šių dienų visuomenėje. Ryškėja psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimas, prievartos plitimas tarp nepilnamečių, auga socialinių, psichologinių problemų turinčių šeimų skaičius, gausėja socialinę atskirtį patiriančių mokinių, todėl didėja mokinių psichologinės pagalbos poreikis. Stebimos sveikatos sutrikimų ir sergamumo didėjimo tendencijos Lietuvoje, tai būdinga ir mokinių kontingentui. Kasmet rengiamo socialinio mokyklos paso duomenys parodė, kad mokykloje nemažai mokinių turi įvairių socialinių problemų: nepilnos šeimos, tėvai laikinai išvykę į užsienį, tėvų bedarbystė ir kt. Mokykloje iš 59 besimokančių mokinių 8 gyvena nepilnoje šeimoje, 4 – pagalbos šeimai namuose, 5 vaikai globojami globėjų, likusieji – pilnose šeimose. 14 mokinių gyvena daugiavaikėse šeimose, 76 % besimokančiųjų gyvena kaime.

Remiantis 2019 m. švietimo būklės apžvalga, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių bendrojo ugdymo mokyklose, skaičius nemažėja. Iš viso mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių 2018 m. buvo 40,2 tūkst., tai sudaro apie 12,5 % visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Iš jų, specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose ugdoma 4,5 tūkst. ir bendrosios paskirties klasėse – 35,7 tūkst. Ši statistika rodo, kad pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams yra svarbi ir reikalinga užtikrinti specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių ugdymo nuoseklumą ir tęstinumą, padėti mokiniui įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų kompetencijų.

Technologiniai veiksniai

Mokslo ir technikos pažanga, spartus informacinių technologijų vystymasis leidžia išplėsti mokymo prieinamumą, užtikrinti geresnę mokymosi medžiagos sklaidą, informacijos paieškos galimybes. Mokykloje yra sudarytos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis. Visuose kabinetuose yra kompiuterizuotos mokytojo darbo vietos su prieiga prie interneto, yra galimybė naudotis internetinių puslapių informacija, rodyti videofilmus ar kitą mokomąją medžiagą naudojantis tiesioginiu interneto ryšiu pagal ugdymo programų reikalavimus. Naudojant IKT pamokose, stiprėja mokinių mokymosi motyvacija, dėmesys pamokai, pamokos tampa įdomesnės ir patrauklesnės mokiniui. Mokiniai geriau supranta mokomąją medžiagą.

Informacinės technologijos sudaro galimybes kokybiškai naudoti naujus mokymosi metodus, skatina organizuoti ugdymo procesą virtualiose ir netradicinėse edukacinėse erdvėse, daro įtaką ne tik ugdymo turiniui, bet ir visam ugdymo procesui. Nuolat didėjantis kompiuterių skaičius, kokybiškai besikeičiančios technologijos bei jų taikymo galimybės skatina plėtoti informacinių ir komunikacinių technologijų švietime infrastruktūrą, tobulinti IKT panaudojimo ugdymo procese kvalifikaciją.

Edukaciniai veiksniai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustato pagrindinius reikalavimus ugdymo turiniui formuoti, reglamentuoja ugdymo proceso organizavimo bendrąją tvarką. Mokytojai, nuolat tobulindami kvalifikaciją, įgydami vis naujų kompetencijų, efektyvina ugdymo procesą. Bendrojo ugdymo mokyklų savęs vertinimo instrumentai ir jų naudojimo rekomendacijos mokyklai suteikia galimybę įsivertinti veiklą, savarankiškai atrasti ir priimti tinkamiausius sprendimus, tikslingai planuoti aukštą ugdymo kokybę užtikrinančią kaitą. Edukacinėms veikloms optimaliai panaudojamos ne tik mokyklos patalpos, bet sėkmingai išnaudojamos palankios edukacinės erdvės ir Raseinių mieste (muziejus, biblioteka, parodos ir pan.). Mokykla inicijuoja ir taiko įvairias bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) formas, per neformalias veiklas ruošia mokinius savarankiškam gyvenimui. Stebimas mokinių mokymosi motyvacijos, savarankiško darbo įgūdžių, atsakomybės mažėjimas.

Vidiniai veiksniai:

Organizacinė struktūra ir valdymas

Mokyklos oficialusis pavadinimas – Raseinių specialioji mokykla, įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 290986160. 

Teisinė forma – biudžetinė įstaiga, priklausomybė – savivaldybės įstaiga.

Savininkė – Raseinių rajono savivaldybė.

Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Raseinių rajono savivaldybės taryba, kurios kompetencija mokyklos atžvilgiu apibrėžiama Biudžetinių įstaigų įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose – tvirtina mokyklos nuostatus; priima sprendimą dėl mokyklos buveinės pakeitimo; priima sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo, struktūros pertvarkymo ar likvidavimo; skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus; tvirtina didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių; tvirtina teikiamų paslaugų kainas; tvirtina biudžeto išlaidų sąmatą; atlieka direktoriaus metų veiklos ataskaitos vertinimą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; priima sprendimą dėl mokyklos veiklos ataskaitos; sprendžia kitus jos kompetencijai įstatymais priskirtus klausimus.

Mokyklos veiklos sritis – švietimas, kodas 85.

Pagrindinė mokyklos veiklos rūšis – pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10

Kitos švietimo veiklos rūšys: pradinis ugdymas, kodas 85.20; vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20; sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51; kultūrinis švietimas, kodas 85.52; kitas, niekur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59; švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

Kitos ne švietimo veiklos rūšys: maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29; vaikų dienos priežiūros veikla, kodas 88.91; žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90; apgyvendinimo veikla, kodas 55.90; nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20; kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas, kodas 49.39; bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.01; muziejų veikla, kodas 91.02.

Mokyklos valdymo struktūrą apsprendžia jos juridinis statusas, veiklos rūšys, funkcijos, mokykloje dirbančių darbuotojų skaičius ir kiti veiksniai.

Mokyklai vadovauja direktorė Angelė Linartienė (II vadybinė kategorija, vyresnioji specialioji pedagogė), direktoriaus pavaduotoja ugdymui dirba Romutė Paulauskienė (II vadybinė kategorija, vyresnioji specialioji pedagogė).

Mokyklos taryba yra aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokytojams, auklėtojams, pagalbos mokiniui specialistams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, padedanti spręsti mokyklai aktualius klausimus, direktoriui atstovauti teisėtiems mokyklos interesams. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.

Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, visi mokykloje dirbantys mokytojai, auklėtojai, socialinis pedagogas, bibliotekininkas, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

Metodinė taryba – mokyklos metodinių grupių vadovus, mokytojus metodininkus, auklėtojus metodininkus ir socialinį pedagogą jungianti taryba, organizuojanti ir koordinuojanti metodinių grupių veiklą. Metodinė taryba koordinuoja mokykloje veikiančių mokytojų ir auklėtojų metodinių grupių veiklą, siekdama ugdymo dermės, tęstinumo ir kokybės užtikrinimo; inicijuoja mokytojų bendradarbiavimą, gerosios pedagoginės patirties sklaidą, bendradarbiavimą su mokytojų nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo pagalbos įstaigomis; planuoja ugdymo proceso aprūpinimą, inovacijų diegimą.

Klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) komitetas aptaria su klasės vadovu klasės mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie vaikus klausimus, padeda organizuoti klasės renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, vykdyti ugdymą karjerai, teikia siūlymų mokyklos tarybai ir direktoriui.

Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisija, skatindama mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atsakomybę už ugdymo rezultatus ir profesinį tobulėjimą bei karjeros siekimą, vykdo mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestaciją mokykloje ir teikia informaciją apie atestacijos tvarką, atestacijos programą, atestacijos komisijos posėdžių datas ir atestacijos komisijos nutarimus; atsižvelgdama į per metus pateiktus mokytojų prašymus, kasmet rengia ir, suderinusi su mokyklos direktoriumi, mokyklos taryba, mokytojų taryba, teikia steigėjui tvirtinti trejų metų (slenkamuoju principu sudaromą) perspektyvinę mokytojų atestacijos programą; gali atidėti (pratęsti) atestacijos ar mokytojo veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo terminą, gavusi motyvuotą mokytojo prašymą (dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių).

Vaiko gerovės komisija, remdamasi mokyklos turimais įsivertinimo ir kitais duomenimis, reguliariai atlieka mokyklos mokymosi aplinkos, jos saugumo, mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykių ir kitų su vaiko gerove susijusių aspektų analizę; rūpinasi pozityvaus mokyklos mikroklimato kūrimu ir pozityvių vertybių puoselėjimu, koordinuoja prevencijos ir intervencijos priemonių įgyvendinimą; gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą, atlieka vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių, kylančių ugdymo(si) procese, įvertinimą ir kreipiasi į Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybą dėl vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių pakartotinio įvertinimo, specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos jiems skyrimo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; derina su Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnyba švietimo pagalbos gavėjų ir pagalbos gavėjų, turinčių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, sąrašus; teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimą, vaiko minimalios priežiūros priemonės pakeitimą, pratęsimą ar panaikinimą; pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina sklandų vaiko įsitraukimą į ugdymo(si) procesą ir organizuoja vaikui reikalingos ugdymo(si), švietimo ar kitos pagalbos teikimą; įvykus netikėtam ar pavojingam įvykiui, sutrikdančiam įprastą mokyklos bendruomenės ar atskirų jos narių veiklą, organizuoja krizės valdymo priemones; bendradarbiauja su mokyklos savivaldos (mokyklos taryba, mokytojų taryba) institucijomis, suinteresuotomis institucijomis ar asmenimis vaiko gerovės klausimais.

Žmogiškieji ištekliai

1 lentelė. Klasių komplektų, grupių ir mokinių skaičius:

Komplekto Nr. Klasės komplekto pavadinimas Mokinių skaičius Iš viso
1. 1 lavinamoji-

2 lavinamoji-

3 lavinamoji-

4 lavinamoji

(jungtinė)

2

1

2

3

8
2. 6 lavinamoji-

7 lavinamoji-

8 lavinamoji

(jungtinė)

2

2

1

5
3. 10 lavinamoji 4 4
4. SĮU I m. m. 5 5
5. SĮU I m. m.

SĮU II m. m.

SĮU III m. m.

(jungtinė)

3

3

2

8
6. 1 specialioji-

2 specialioji-

3 specialioji-

4 specialioji

(jungtinė)

1

2

1

4

8
7. 5 specialioji-

6 specialioji-

7 specialioji-

(jungtinė)

2

1

3

6
8. 9 specialioji 8 8
9. 8 specialioji-

10 specialioji

(jungtinė)

4

3

7
Iš viso: 9 59
Grupės Nr. Grupės pavadinimas Ugdytinių skaičius Iš viso
1. „Riešutai“ 8 8
2. „Linksmučiai“ 8 8
3. „Gudručiai“ 13 13
4. „Smalsučiai“ 15 15
5. „Žiogeliai“ 14 14
Iš viso: 5 58

Mokykloje dirba 39 darbuotojai, kurie skirstomi į šias kategorijas: vadovai (direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui); pedagogai (mokytojai, auklėtojai, socialinis pedagogas); nepedagoginiai darbuotojai, padedantys mokiniams dalyvauti ugdyme (bibliotekininkas, mokytojų padėjėjai) ir aptarnaujantis personalas.

2 lentelė. Pedagoginių darbuotojų skaičius, išsilavinimas, darbo stažas

Pedagoginių darbuotojų charakteristika Bendras pedagoginių darbuotojų skaičius Iš bendro pedagoginių darbuotojų skaičiaus turi:
išsilavinimą pedagoginio

darbo stažą

Pensinio amžiaus
aukštąjį iš jų pedagoginį aukštesnįjį iš jų pedagoginį iki 10 metų nuo 10 iki 15 metų 15 metų ir daugiau
Mokytojai 13 13 13     5   8 2
Auklėtojai 5 1 1 4 4     5 2
Direktorius 1 1 1         1 1
Direktoriaus pavaduotojas ugdymui 1 1 1         1 1
Socialinis pedagogas 1 1 1       1    
Iš viso: 21 17 17 4 4 5 1 15 6

Mokyklos pedagogų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu mažėjo.

3 lentelė. Pedagoginių darbuotojų skaičiaus kitimas

Metai 2018 2019 2020
Iš viso: 23 22 21

Pedagogų kvalifikacija yra lemiantis veiksnys užtikrinant aukštą ugdymo bei mokyklos veiklos kokybę, todėl jiems sudarytos sąlygos tobulinti savo profesines ir bendrąsias kompetencijas. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas susijęs su jų atestacija. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestaciją vykdo mokyklos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisija, vadovaudamasi Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatais.

4 lentelė. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacinės kategorijos

Metai

Kvalifikacinė kategorija

2018 2019 2020
Specialusis pedagogas 2 2 2
Vyresnysis specialusis pedagogas 15 14 13
Specialusis pedagogas metodininkas 5 5 5
Vyresnysis socialinis pedagogas 1 1 1
Iš viso: 23 22 21

Pedagoginė, socialinė ir specialioji pagalba

Mokykla, sudarydama sąlygas vaikų socializacijai, vaidina svarbų vaidmenį, tačiau svarbiausią vietą asmenybės socializacijoje užima šeima, nes ji daro įtaką vaikui, kaip ir kiekvienam šeimos nariui, visose gyvenimo srityse. Šeimos poveikis daug priklauso nuo to, kokia yra šeima ir kokie joje taikomi socializavimo modeliai. Be to, šeima negali aprėpti visų gyvenimo sričių ir jose kylančių problemų, todėl svarbus šeimos bendradarbiavimas su mokykla, kuri organizuoja socialinę, pedagoginę bei psichologinę pagalbą, vykdo mokinių sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymą, žalingų įpročių prevenciją, neformalųjį švietimą. Mokykloje ugdomi negalią dėl nežymaus, vidutinio ir žymaus intelekto sutrikimo bei kompleksinę negalią turintys mokiniai.

5 lentelė. Mokinių skaičiaus pagal sutrikimus kitimas

Sutrikimas 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Negalia dėl: 50 45 47
nežymaus intelekto sutrikimo 32 29 33
vidutinio intelekto sutrikimo 17 15 13
žymaus intelekto sutrikimo 1 1 1
Kompleksinė negalia 12 10 12
Iš viso: 62 55 59

 

58 mokiniai turi kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Jiems vedamos individualios ir grupinės logopedinės pratybos. 5 mokiniams, turintiems cerebrinį paralyžių arba sunkių judėjimo ir padėties sutrikimų, organizuojamos individualios gydomosios kūno kultūros pratybos. Nuo 2008 metų šią pagalbą teikia specialistas. Nuo 2006 metų socialinę pagalbą teikia socialinis pedagogas. Šiais metais ji teikiama 56 mokiniams. Jau antri metai mokykloje teikiama psichologo pagalba. Ja naudojasi 15 mokinių. 55 mokiniams penki mokytojo padėjėjai teikia specialiąją pagalbą.

Mokinių vežimas

Didžioji dalis mokyklos mokinių į mokyklą ir iš jos yra pavežami. Mažiausia dalis mokinių į mokyklą geba atvykti AB „Raseinių autobusų parkas“ maršrutiniu transportu, kita dalis mokinių į mokyklą vežami mokyklos transportu, likusieji – kitais vežimo būdais: VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ specialiuoju autobusu ir tėvų nuosavu transportu. Organizuojant mokinių vežimą, susiduriama su sunkumais, nes dalis mokinių negali dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinime.

6 lentelė. Mokinių vežimas

Metai Toliau kaip

3 km nuo mokyklos gyvenantys mokiniai

Vežamų

mokinių

skaičius

Maršrutiniu transportu Mokykliniu transportu Kitais vežimo būdais
2018 41 49 5 25 19
2019 40 44 2 21 21
2020 44 48 2 25 21

 

Nemokamas maitinimas

Daugiau kaip pusei mokyklos mokinių organizuojamas nemokamas maitinimas. Tai bendrabutyje gyvenantys ir socialinę paramą gaunantys mokiniai. Nuo 2016 metų mokinių maitinimo paslaugą teikia UAB „Siglivita“.

Popamokinė veikla

Vienas trečdalis mokinių po pamokų penkias dienas savaitėje gyvena mokyklos bendrabutyje. Jie suskirstyti į 2 grupes, atsižvelgiant į jų amžių ir sutrikimo laipsnį. Su mokiniais dirba keturios auklėtojos, kurios įgyvendina popamokinio ugdymo programą „Ruošiuosi savarankiškam gyvenimui“. Tam tikslui yra įrengti darbo kambariai, virtuvėlė, skalbyklėlė. Mokinių laisvalaikiui organizuoti bendrabutyje įrengti poilsio kambariai ir relaksacijos kambarys, kuriuose ugdytiniai gali žaisti įvairius žaidimus, žiūrėti televizijos laidas, tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Vaikams organizuojamos teminės, sportinės, žaidimų popietės. Viena auklėtoja organizuoja popietinę veiklą mokiniams, vėliau išvykstantiems iš mokyklos.

Ugdymas karjerai

Mokykla organizuoja ir užtikrina mokykloje mokinių ugdymą karjerai, profesinį

informavimą ir profesinį konsultavimą bei stebėseną. Vykdant mokinių ugdymą karjerai, atsižvelgiama į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaromos sąlygos mokiniams įgyti karjeros kompetencijų (žinių, gebėjimų ir nuostatų apie save, mokymosi, saviraiškos ir darbo galimybes, karjeros sprendimų priėmimą); organizuojama su ugdymu karjerai suderinta kultūrinė, meninė, pažintinė ir kita veikla bei neformalusis švietimas. Mokiniams sudaromos sąlygos gauti ir aptarti informaciją apie mokymosi ir darbo galimybes, pasitelkiant informacines sistemas ir kitas priemones: pažintines ekskursijas, išvykas, susitikimus su įstaigų atstovais, darbdaviais ir kitais asmenimis. Per individualias ar grupines profesines konsultacijas mokiniai gali pažinti, įvertinti ir aptarti individualias savybes, turėsiančias įtakos karjerai (mokymuisi, darbui); padedama spręsti klausimus, susijusius su mokymusi ir profesinės veiklos rinkimusi; patariama darbo paieškos klausimais. Be to, ugdymas karjerai vykdomas ir informacijos metodikos centre, kuriame yra kaupiama metodinė medžiaga ir priemonės.

Bendrasis ugdymas

Mokykla, organizuodama bendrąjį ugdymą, vadovaujasi pagrindiniais reikalavimais ugdymo turinio formavimui ir ugdymo proceso organizavimo bendrąja tvarka (bendrieji ugdymo planai). Mokyklai suteikta galimybė formuoti individualų ugdymo turinį ir individualizuoti ugdymo procesą (mokyklos ugdymo ir metinės veiklos planai). Bendrasis ugdymas vykdomas įgyvendinant pradinio ugdymo individualizuotą (kodas 107001101), pagrindinio ugdymo individualizuotą (kodas 207001101), socialinių įgūdžių ugdymo (kodas 307001101) programas bei popamokinio ugdymo programą „Ruošiuosi savarankiškam gyvenimui“ specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams 7 – 21 metų amžiaus. Mokytojai, atsižvelgdami į skirtingus mokinių gebėjimus, poreikius, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus, ŠPT rekomendacijas, rengia jiems skirtas ugdymo programas.

7 lentelė. Mokinių skaičiaus pagal pagal ugdymo programas kitimas

Programa 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Pradinio ugdymo individualizuota 12 12 16
Pagrindinio ugdymo individualizuota 37 35 30
Socialinių įgūdžių ugdymo 13 8 13
Iš viso: 62 55 59

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimui taikomas formuojamasis ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas. Dėl mokinių įvairių negalių bei sutrikimų ir sergamumo stebima pamokų lankomumo kaita.

8 lentelė. Pamokų lankomumas

Mokslo metai Praleistų pamokų skaičius Pateisintų pamokų skaičius Nepateisintų pamokų skaičius Nepateisintų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokiniui
2017-2018 6257 6257 0 0
2018-2019 4224 4224 0 0
2019-2020 3018 3018 0 0

 

Per paskutinius trejus metus pagrindinio ugdymo individualizuotą programą baigė 18 mokinių, iš jų 2 tęsė mokslą Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre, 13 – Raseinių specialiosios mokyklos socialinių įgūdžių ugdymo klasėje. Pagrindinė kliūtis siekti tolesnio profesinio išsilavinimo – motyvacijos stoka, socialinės-ekonominės šeimos sąlygos bei negalios laipsnis.

9 lentelė. Mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, tolimesnis mokymasis

2018 m. 2019 m. 2020 m.
Baigė Mokėsi toliau Baigė Mokėsi toliau Baigė Mokėsi toliau
6 4 3 3 9 8

Neformalusis švietimas

Mokykloje sudaromos sąlygos formuotis kūrybingai, atsakingai, atvirai asmenybei, skiriant didelį dėmesį neformaliojo švietimo programų pasiūlai. Privalomųjų mokomųjų dalykų turinys glaudžiai siejamas su neformaliuoju švietimu. Mokiniai tobulina savo gebėjimus dalyvaudami pasirinktose saviraiškos programose – meninei raškai, sportinei-sveikatinimo veiklai, technologiniams mokinių gebėjimams – ugdyti. Neformaliojo švietimo valandos paskirstomos atsižvelgiant į mokinių poreikius, klasių komplektų skaičių, neformaliojo švietimo organizavimo tradicijas ir tikslingumą. Neformaliojo švietimo organizavimui ir vykdymui mokykloje panaudojama 100 % neformaliajam švietimui pagal bendruosius ugdymo planus skirtų valandų.

10 lentelė. Neformaliojo švietimo valandų pasiskirstymas pagal veiklos kryptis

Metai

Veiklos kryptys

2018 2019 2020
Meninė raiška 8 6,5 8
Sportinė-sveikatinimo veikla 1,5 1,5 2
Technologinė veikla 5,5 4 2
Kitos saviraiškos programos 6 6 6
Bendras NŠ valandų skaičius pagal UP 21 18 18

11 lentelė. Projektai, akcijos, iniciatyvos

Metai 2018 2019 2020
Socialiniai Projektas „Ištiesk gerumo ranką“.

Akcijos: „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga Lietuva 2018“;

„Uždek žvakutę ant savanorio kapo“;

„Darom“;

„Atmintis gyva, nes liudija“;

„Globokime paukštelius“;

„Baltosios ramunės“;

„Užmirštas kapelis – jau neužmirštas“; „Konstitucija gyvai“.

Veiksmo savaitė be patyčių 2018.

Projektas „Ištiesk gerumo ranką“.

Akcijos: „Darom“; „Atmintis gyva, nes liudija“;

„Globokime paukštelius“;

„Užmirštas kapelis – jau neužmirštas“.

Projektas „Ištiesk gerumo ranką“.

Akcijos: „Darom“;

„Atmintis gyva, nes liudija“; „Pyragų diena“.

Pilietinė iniciatyva „Vilties aitvaras“.

Mokomieji Projektai: „Lietuva – Tėvynė mano“;

„Judėk, krutėk ir draugui padėk“;

„Sveikata – didžiausias

turtas“;

„Taisykles kuriame patys“.

Projektai: „Lietuva – Tėvynė mano;

„Judėk, krutėk ir draugui padėk“;

„Sveikata – didžiausias turtas“;

„Žymiausi Raseinių krašto žmonės. Maironis“;

„Taisykles kuriame patys“.

Projektai: „Lietuva – Tėvynė mano“;

„Sveikata – didžiausias turtas“;

„Tautosakos skrynią atvėrus“;

„Gamtos atradimai vaiko akimis“;

„Netradicinio meno diena“;

„Metų laikai“;

„Žolelių paslaptys“;

„Teatro uždangą praskleidus“;

„Sportuoju ir judu sveikai gyvenu“.

Kiti Projektas „Menų pasaulis“ (tarptautinis). Projektai: „Augu sveikas, linksmas ir judrus“;

„Sveikatos virusas“ (tarptautinis).

Projektai: „Menų fiesta“ (rajoninis);

„Jono Pauliaus II keliu“ (tarptautinis).

Technologijos

Technologijų prieinamumas mokykloje yra geras, tačiau nuotolinio ugdymo proceso organizavimo tobulinimui turimų priemonių skaičių reikėtų didinti, o technologiškai pasenusias priemones atnaujinti. Visose klasėse ir kabinetuose yra įrengtos kompiuterinės darbo vietos su interneto prieiga, septyniose klasėse ir kabinetuose įrengtos interaktyvios lentos su daugialypės terpės projektoriais. Dar 6 tokie projektoriai yra technologijų, logopedo ir IT kabinetuose, informaciame metodiame centre, salėje ir muziejuje. Daugiau kaip trečdalis mokinių gali naudotis planšetiniais kompiuteriais. 18 iš jų gauta iš Nacionalinės švietimo agentūros 2020 metais.

Ryšių sistema konfidencialiai tvarkomi Mokinių ir Pedagogų registrai, duomenys pateikiami švietimo valdymo informacinėje sistemoje ŠVIS. Vykdomos apklausos IQES online sistemoje. Naudojamasi el. dienynu TaMo, elektroninio pašto paslaugomis. Sukurti mokyklos internetinis puslapis, Facebook pskyra, kuriuose pateikiama aktualiausia informacija apie mokyklos veiklą. Informacija apie mokykloje vykstančius renginius skelbiama ir rajoninėje spaudoje bei Raseinių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje.

Etosas

Mokyklos kultūros kaitai skiriamas vis didesnis dėmesys. Turiningu laisvalaikio organizavimu, skirtu mokinių kultūrinei, pažintinei, sportinei, sveikos gyvensenos veiklai, rūpinasi klasių vadovai, auklėtojai, dalykų mokytojai, būrelių vadovai. Prioritetas skiriamas valstybinių švenčių minėjimams, tradicinių mokyklos renginių, pažintinių ekskursijų ir išvykų organizavimui.

Mokykla turi savo atributiką – vėliavą, dainą ir logotipą.

Mokyklos ryšiai

Mokykla bendradarbiauja ne tik su Raseinių rajono institucijomis: švietimo pagalbos tarnyba, policijos komisariatu, neįgaliųjų dienos užimtumo ir paslaugų centru, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Raseinių viltis“, socialinių paslaugų centru, Rotary klubu, Marcelijaus Martinaičio viešąja biblioteka, krašto istorijos muziejumi, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos Caritu, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Raseinių skyriumi, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Raseinių skyriumi, bet ir su respublikos institucijomis: Nacionaline švietimo agentūra, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Sekretoriatu bei kitomis įstaigomis ar organizacijomis. Mokykla palaiko ryšius su ugdymo įstaigomis: Prezidento Jono Žemaičio gimnazija, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindine mokykla, Raseinių Šaltinio progimnazija, Raseinių meno mokykla bei rajono seniūnijomis. Bendraujama ir bendradarbiaujama su respublikos specialiojo ugdymo įstaigomis: Kauno Jono Laužiko, Kėdainių, Rusnės, Skaudvilės specialiosiomis mokyklomis, Kaišiadorių šventosios Faustinos, Klaipėdos „Medeinės“, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklomis, Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo udgymo centru. Bendraujama ir su užsienio partneriais: Lietuvos dukterų draugijos Los Angeles (JAV) skyriumi bei Tczew (Lenkija) miesto specialiojo ugdymo centru. Vykdomi bendri projektai, mokinių socializacijos programos, dalijamasi gerąja darbo patirtimi.

Bendravimas su tėvais (globėjais, rūpintojais)

Mokykloje kasmet organizuojami tėvų forumai, atvirų durų diena, šeimos diena, kalėdinė šventė, technologijų ir meno diena ir kt. Jų metu tėvai stebi įvairių dalykų pamokas, veiklas ar kitus užsiėmimus, susipažįsta su vaikų ugdymo procesu, neformaliuoju švietimu, kultūrine veikla. Organizuojami visuotiniai ir klasių tėvų susirinkimai. Gerėja tėvų lankymasis klasių tėvų susirinkimuose, renginiuose. Tačiau vis dar mažas tėvų indėlis planuojant ugdymo turinį, individualizuojant ugdymo programas, analizuojant mokyklos veiklą, sprendžiant kitas problemas.

Finansiniai ištekliai

Mokyklos veikla finansuojama iš valstybės specialiosios tikslinės dotacijos (mokinio krepšelis ir ūkio lėšos), Savivaldybės biudžeto, rėmėjų, gyventojų skiriamų 2 % pajamų mokesčio lėšų. Papildomai lėšų gaunama už projektų vykdymą ir suteiktas paslaugas. Mokykla turi paramos gavėjo statusą. Didžioji biudžeto asignavimų dalis tenka personalo darbo užmokesčiui, tuo tarpu materialinei bazei palaikyti, renovuoti ir plėsti (patarnavimams, remontui, prekėms) lėšų neužtenka. Mokinio krepšelio lėšų pakanka ugdymo plano realizavimui (mokytojų atlyginimas, socialinio draudimo įmokos, mokytojų kvalifikacijos kėlimas, vadovėliai ir mokymo priemonės, mokinių pažintinė veikla ir profesinis konsultavimas, IKT diegimas). Mokyklos materialinė bazė yra patenkinama.

12 lentelė. Mokyklos biudžetas

Finansavimo šaltiniai 2018 metai

(tūkst. Eur)

2019 metai

(tūkst. Eur)

2020-metai

(tūkst. Eur)

Valstybės finansavimas (ugdymo lėšos) 296,7 294,9 329,3
Valstybės finansavimas (aplinkos lėšos) 311,2 293,4 275,8
Savivaldybės finansavimas 0,4 0,1 0,2
Įstaigos pajamų lėšos 2,0 0,6 1,7
Projektai 0,8
Labdara, parama 0,4 0,6 0,5
Iš viso: 610,7 590,4 607,5

Nepakankamai užtikrinta mokyklos pastatų ir teritorijos apsauga iš išorės, nes tik dalis teritorijos aptverta (pagal higienos reikalavimus visa teritorija turėtų būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora) – tai užtikrintų mokinių saugumą ir būtų apribotas nepageidautinų asmenų patekimas į mokyklos teritoriją, sudarytų sąlygas įrengti papildomas edukacines aplinkas. Siekiant sutaupyti energetinius resursus, būtina renovuoti mokyklos bendrabučio sienas, stogas jau suremontuotas.

Planavimo sistema

Mokyklos planavimo sistemą sudaro:

strateginis planas;

metinis veiklos planas;

ugdymo planas;

mėnesio veiklos planas;

biudžeto planas;

pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotos, socialinių įgūdžių ugdymo,

neformaliojo švietimo ir popamokinio ugdymo „Ruošiuosi savarankiškam gyvenimui“ programos

ir ilgalaikiai planai.

Strateginio, metinio veiklos ir ugdymo planų rengime dalyvauja mokyklos mokytojai, auklėtojai, pagalbos mokiniui specialistai, visuomenės sveikatos specialistas.

Su strateginiu, metiniu veiklos ir ugdymo planais supažindinami tėvai (globėjai ir rūpintojai) bei nepedagoginis mokyklos personalas.

Veiklos kontrolė

Pagrindiniai vidaus dokumentai, pagal kuriuos vykdoma veiklos kontrolė, yra mokyklos nuostatai, vidaus ir darbo tvarkos taisyklės, ugdymo planas, metinis veiklos planas, pareigybių aprašymai. Ugdomojo proceso ir švietimo priežiūrą vykdo direktorius ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Stebėsenos rezultatai su mokytojais aptariami individualiai, mokytojų tarybos posėdžiuose, metodinėse grupėse. Po kiekvieno pusmečio klasių vadovai rengia klasės pažangumo ir lankomumo ataskaitas. Jų pagrindu rengiamos metinės mokyklos pažangumo ir lankomumo ataskaitos. Ataskaitas analizuoja mokyklos mokytojų taryba.

Mokyklos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka, išankstinė finansinė kontrolė atliekama pagal patvirtintą apskaitos politiką.

Mokyklos veiklos ir finansinį auditą atlieka Raseinių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

Mokyklos veiklos priežiūrą vykdo Savivaldybės vykdomoji institucija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Mokyklos veiklos priežiūrą atlieka Raseinių rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

Veiklos kokybės įsivertinimas

Mokykloje kiekvienais metais atliekamas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas. Jį atlieka mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo grupė. Išvados aptariamos mokytojų taryboje ir panaudojamos rengiant mokyklos strateginį planą ir metinius veiklos planus. Bendruomenės nariai kasmet dalyvauja apklausoje „Įsivertinimo ir pažangos anketa“, naudojant IQES online sistemą.

13 lentelė. Atlikus mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą, tobulinimui buvo pasirinkti šie rodikliai:

2018 m.
4. Lyderystė ir vadyba

4.2. Mokymasis ir veikimas komandomis

4.2.2. Bendradarbiavimas su tėvais (į(si)traukimas)

Lyginant su 2017 metais vis daugiau tėvų įsitraukė į bendras veiklas: šventes, tradicinius renginius, akcijas. Keletas tėvų pirmą kartą dalyvavo išvykose ir beveik pusė jų antrąkart – neformaliojo švietimo veiklose. Tai praplėtė tėvų suvokimą apie neformalųjį švietimą, didino mokinių mokymosi motyvaciją, turėjo įtakos jų pozityvaus elgesio formavimui, stiprino bendradarbiavimą. Dažnesnis nei pernai tėvų (globėjų, rūpintojų) dalyvavimas mokyklos neformaliajame švietime, didžiavimasis savo vaikais, džiaugsmas dėl pasiekto rezultato, kūrybinė laisvė stiprino ir palaikė vaiko aktyvumą veiklose, ugdė pozityvaus elgesio įgūdžius, skatino mokinius siekti dar geresnių rezultatų. Tai matyti mokinių koncertuose, parodose, projektuose. Tai rodo ir pasiekimai įvairiuose konkursuose.

2019 m.
3. Ugdymo(si) aplinkos

3.2. Mokymasis be sienų

3.2.1. Mokymasis ne mokykloje (edukacinės išvykos)

Lyginant su 2018 metais 32 % padidėjo pedagogų, organizavusių veiklas įvairiose erdvėse, skaičius. Net 40 % jas organizavo po kelis kartus. Organizuotos įvairios išvykos: edukacinės, pažintinės, etnokultūrinės, sporto ir sveikatinimo, ugdymo karjerai. Tam panaudotos ir Kultūros paso teikiamos paslaugos. Išvykos turėjo įtakos mokinių mokymosi motyvacijai, pozityvaus elgesio formavimui, mikroklimato stiprinimui. Didesnis nei pernai pedagogų aktyvumas organizuojant edukacines išvykas kėlė mokinių mokymosi motyvaciją, formavo pozityvaus elgesio įgūdžius, skatino mokinius kuo geriau pažinti gimtąjį kraštą, susipažinti su įvairių profesijų atstovais, siekti kuo geresnių rezultatų. Tobulėjo mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai.

2020 m.
2. Ugdymas(is) ir mokinių patirtys

2.4. Vertinimas ugdant

2.4.2. Mokinių įsivertinimas (įsivertinimas kaip savivoka)

92 % apklaustųjų mokinių su mokytojais mokslo metų pradžioje aptaria įsivertinimo būdus ir metodus, kurie jiems yra aiškūs ir suprantami. Save per pamoką įsivertina beveik trys ketvirtadaliai mokinių, tačiau tik daugiau kaip ketvirtadalis tai daro dažnai. Savo draugų darbus kartais vertina pusė mokinių. Jei ko nors nesupranta 96 % išdrįsta prašyti mokytojo pagalbos ir visada klausia. Mokytojai visiems mokiniams visada randa laiko per pamoką paaiškinti, jeigu ko jie nesupranta. Daugiau negu trims ketvirtadaliams mokinių įsivertinimas padeda geriau mokytis, suprasti užduotis, pasitikėti savimi ir nesibaiminti klaidų.

IV. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ

Stiprybės Silpnybės
  • Ugdymuisi palankus mikroklimatas.
  • Tinkamas ugdymosi siejimas su mokinių

gyvenimiškąja patirtimi.

  • Mokinio poreikius atitinkančios pagalbos

teikimas.

  • Ugdymo(si), socializacijos ir saviraiškos

aplinkos kūrimas ir puoselėjimas.

  • Sąlygų mokiniams gyventi mokyklos

bendrabutyje sudarymas.

  • Bendruomenės sutelkimas mokyklos

tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Bendruomenės narių gebėjimas rezultatyviai dirbti komandose.

  • Tradicijų puoselėjimas atsižvelgiant į

mokyklos bendruomenės iniciatyvas

  • Nepakankamas IKT galimybių

panaudojimas gerinant nuotolinio ugdymo(si) kokybę.

  • Pedagogų kompetencijų spragos

organizuojant nuotolinį ugdymą(si).

  • Nepakankami mokinių sveikos

gyvensenos įgūdžiai.

  • Nepakankamas mokinių tėvų (globėjų,

rūpintojų) įsitraukimas į mokyklos veiklą.

  • Neužtikrinta mokyklos aplinkos apsauga

iš išorės (teritorija aptverta tik iš dalies, nesaugus pėsčiųjų kelias į mokyklą).

  • Mokyklos vidaus patalpos nepakankamai

pritaikytos judėjimo negalią turintiems mokiniams (nėra lifto ar keltuvo).

Galimybės Grėsmės
  • Tikslingas mokyklos teritorijos

išnaudojimas įvairių edukacinių aplinkų tolimesniam kūrimui.

  • Aktyvesnis dalyvavimas

respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose , sudarančiuose galimybę gerinti ugdymosi aplinką, pedagoginės patirties sklaidą ir perimti pozityvią patirtį.

  • Įvairiapusės prevencinės veiklos

vykdymas mokinių saugumo ir sveikos gyvensenos užtikrinimui.

  • Tėvų (globėjų, rūpintojų) įsitraukimo į

bendruomenės veiklą didinimas.

  • Konsultavimo paslaugų teikimas rajono

švietimo įstaigų pedagogams, mokiniams ir jų tėvams specialiojo ugdymo klausimais.

  • Priešmokyklinio ugdymo grupės

vaikams, turintiems negalią dėl intelekto sutrikimo, kūrimas.

  • Teisės aktų apie įtraukųjį ugdymą įtaka

švietimo politikai specialiojo ugdymo klausimais.

  • Dėl demografinės padėties mažėjantis

mokinių skaičius.

  • Reformos švietimo sistemoje.
  • Menkas vadovėlių ir ugdymo priemonių,

skirtų negalią dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams, pasirinkimas ir pritaikymas kokybiškam ugdymo proceso organizavimui.

V. VEIKLOS STRATEGIJA

Vizija

Jauki, saugi, sveika, patraukli, atvira naujovėms ir visuomenei, formuojanti teigiamą požiūrį į neįgaliuosius mokykla, suteikianti galimybes asmenybei atsiskleisti ir puoselėti savo gebėjimus bei sėkmingai integruotis į visuomenę.

Misija

Teikti individualizuotą ugdymą regiono sutrikusio intelekto vaikams, tenkinti ugdytinių saviraiškos ir užimtumo poreikius, skleisti gerąją darbo patirtį dirbantiems su specialiųjų poreikių asmenimis.

Filosofija

Neįgalieji – lakmuso lapelis, rodantis visuomenės humanistinę brandą, liudijantis jos demokratijos lygį, piliečių dvasinį sąmoningumą.

Vertybės

Saugumas, tolerancija, teisingumas, geranoriškumas, demokratiškumas.

Prioritetinės kryptys

1. Ugdymo(si) proceso kokybė.

2. Saugus ir sveikas vaikas.

VI. STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Gerinti ugdymo(si) kokybę, kuriant mokinių poreikius atitinkančią

ugdymo(si) aplinką.

1.1. Teikti kokybišką ir savalaikę pagalbą mokiniams, stebėti ir analizuoti kiekvieno mokinio asmenybės augimą.

1.2. Naudoti ir kurti naujas edukacines aplinkas ugdymo proceso organizavimui.

1.3. Plėtoti pedagogų kryptingą profesinių kompetencijų tobulinimą ir gerosios patirties sklaidą.

2. Ugdyti saugų ir sveiką vaiką.

2.1. Sudaryti sąlygas mokiniams plėtoti prigimtines galias ir įgytus gebėjimus.

2.2. Vykdyti įvairiapusę prevencinę veiklą.

VII. STRATEGINIŲ TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

  1. TIKSLAS. GERINTI UGDYMO(SI) KOKYBĘ, KURIANT MOKINIŲ

POREIKIUS ATITINKANČIĄ UGDYMO(SI) APLINKĄ.

Uždaviniai Priemonės Terminai Atsakingi Finansa-avimas Vertinimo krtierijai
1.1. Teikti kokybišką ir savalaikę pagalbą mokiniams, stebėti ir analizuoti kiekvieno mokinio asmenybės augimą 1.1.1. Strateginio ir metinių veiklos planų parengimas, įvertinus mokyklos veiklos kokybės plačiojo ir giluminio įsivertinimo rezultatus 2021 –2023 Mokyklos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, metodinė taryba, mokyklos taryba VB* Laiku parengtas strateginis ir metiniai veiklos planai
1.1.2. Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, metodinė taryba VB Visiems mokiniams kasmet iki rugsėjo 1 d. parengtos individualizuotos programos.

Per ataskaitinį laikotarpį

mokytojai fiksuos ir analizuos bei vertins mokinių pasiekimus

1.1.3. Mokinių mokymosi stilių nustatymas užduočių individualizavimui ir diferencijavimui 2021 –2023 Mokytojai, psichologas VB Kasmet rugsėjo mėn. mokytojai nustatys mokiniams mokymosi stilius. Per atskaitinį laikotarpį organizuota mokytojų diskusija „Užduočių individualizavimo ir diferencijavimo įtaka mokinio pažangai“
1.1.4. Metodų, formų, būdų, stilių, įsivertinimo instrumentų naudojimas pamokos kokybės gerinimui 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, mokytojų metodinės grupės vadovas VB Per ataskaitinį laikotarpį 100 % mokytojų pamokose naudos įvairius metodus, formas, būdus, įsivertinimo instrumentus pamokos kokybei gerinti ir dalyvaus metodinės veiklos sklaidoje „Kolega kolegai“
1.1.5. Ugdymo proceso organizavimas kitaip ir kitur 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui,

mokytojų ir auklėtojų metodinių grupių vadovai

VB Kasmet kiekvienas mokytojas ir auklėtojas ves vieną pamoką ar veiklą ne klasėje ar kabinete
1.1.6. Tikslingas ugdymo(si) pagalbos teikimas kiekvienam besimokančiajam 2021 –2023 Vaiko gerovės komisija, pagalbos mokiniu specialistai VB Per ataskaitinį laikotarpį laiku identifikuoti mokymosi ir elgesio sunkumai ir kiekvienam mokiniui pagal poreikį suteikta specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė, psichologinė ir specialioji pagalba
1.1.7. Ugdymo turinio integravimas, taikant įvairius ugdymo organizavimo modelius 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, mokytojų metodinė grupė VB Kasmet kiekvienas mokytojas ir

auklėtojas ves vieną integruotą pamoką ar veiklą

1.2. Naudoti ir kurti naujas edukacines aplinkas ugdymo proceso organizavimui 1.2.1. Ugdymo organizavimas mokyklos bei už mokyklos ribų esančiose aplinkose 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, mokytojų ir auklėtojų metodinių grupių vadovai VB Kasmet kiekvienas mokytojas ir auklėtojas ves 1 pamoką ar veiklą mokyklos teritorijoje bei už jos ribų esančiose aplinkose
1.2.2. Turimos šiuolaikiškos ir mokyklos poreikius tenkinančios materialinės bazės atnaujinimas 2021 –2023 Mokyklos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui,

ūkvedys

VB Per ataskaitinį laikotarpį pagal poreikį ir turimas lėšas atnaujinta mokyklos materialinė bazė
1.2.3. Mokinių fizinį aktyvumą skatinančių aplinkų plėtra 2021 –2023 Mokyklos direktorius,

ūkvedys, „Sveikos gyvensenos nuostatų formavimo ir sveikatos stiprinimo“ komanda

VB, projekto lėšos Per ataskaitinį laikotarpį edukacinės erdvės fiziniam aktyvumui skatinti papildytos naujais įrenginiais (į žemę įleidžiamas batutas)
1.2.4. Vidinių mokyklos edukacinių erdvių atnaujinimas ir kūrimas 2021 –2023 Mokyklos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui,

ūkvedys

VB, rėmėjų lėšos Per ataskaitinį laikotarpį pagal poreikį atnaujintos ar sukurtos naujos edukacinės erdvės mokykloje ir mokyklos bendrabutyje
1.2.5. Edukacinių aplinkų plėtojimas 2021 –2023 Mokyklos direktorius,

direktoriaus pavaduotojas ugdymui, ekologinio ugdymo būrelis „Giliukai“

Intelektualiniai resursai,

projektų,

2%

GPM lėšos

Per ataskaitinį laikotarpį įrengta dekoratyvinių augalų salelė
1.2.6. Mokyklos bendrabučio pastato sienų renovacija 2021 –2023 Mokyklos direktorius VB, Raseinių rajono savival-

dybės. lėšos

Per ataskaitinį laikotarpį renovuotos bendrabučio sienos
1.3. Plėtoti pedagogų kryptingą profesinių kompetencijų tobulinimą ir gerosios patirties sklaidą. 1.3.1. Tikslingas pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų profesinis tobulėjimas 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, metodinė taryba VB Kasmet organizuojami du kvalifikacijos tobulinimo renginiai pedagogams ir pagalbos mokiniui specialistams
1.3.2. Įgytų profesinių ir bendrųjų kompetencijų mokymuose, seminaruose, konferencijose sklaida 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, metodinė taryba VB Kasmet 90 % pedagogų, dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, pasidalins žiniomis su kolegomis
1.3.3. Kolegialus bendradarbiavimas ir dalijimasis veiklos patirtimi 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui,

mokytojų ir auklėtojų metodinių grupių vadovai

  Per atskaitinį laikotarpį 90 % pedagogų ves, stebės ir aptars po 1 pamoką ar veiklą
1.3.4. Edukacinės, pažintinės, kultūrinės veiklos organizavimas. Darbuotojų skatinimas 2021 –2023 Mokyklos taryba VB, rėmėjų lėšos Kasmet organizuojama po 1 edukacinę ar pažintinę išvyką
  1. TIKSLAS. UGDYTI SAUGŲ IR SVEIKĄ VAIKĄ
Uždaviniai Priemonės Termi-nai Atsakingi Finansa-vimas Vertinimo kriterijai
2.1. Sudaryti sąlygas mokiniams plėtoti prigimtines galias ir įgytus gebėjimus 2.1.1. Tikslingas ir savalaikis mokinio individualiųjų ugdymosi poreikių nustatymas 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, mokytojai,

pagalbos mokiniui specialistai

VB Kasmet iki rugsėjo 1 d. nustatomi mokinių individualieji ugdymo(si) poreikiai
2.1.2. Neformaliojo švietimo

programų pasiūla didelį dėmesį skiriant kūrybingos, atsakingos ir atviros asmenybės formavimui

2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, neformaliojo švietimo vadovai VB Kasmet iki 60 % mokyklos mokinių dalyvaus neformaliojo švietimo veikloje
2.1.3. Atviri klasių „Apskrito stalo“ susirinkimai savęs pažinimui 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, klasių vadovai VB Kasmet iki 50 % mokinių gebės

į(si)vardinti asmeninius ypatumus ir juos panaudoti mokymosi pažangai pasiekti

2.1.4. Pagarbą, toleranciją ir draugiškumą skatinančių veiklų organizavimas 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui,

socialinis pedagogas, klasių vadovai,

grupių auklėtojai

VB Kasmet organizuojami

įvairūs renginiai – pamokos ar veiklos netradicinėse erdvėse, akcijos, viktorinos, sporto varžybos, projektai, išvykos, konkursai

2.1.5. Mokinių karjeros ugdymo renginių organizavimas 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, profesinio orientavimo grupė, technologijų mokytojai VB Kasmet organizuojamas ne mažiau kaip vienas karjeros renginys ir dvi išvykos į objektus
2.1.6. Prasmingos socialinės-pilietinės veiklos organizavimas 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, klasių vadovai,

grupių auklėtojai, pilietinio ugdymo grupė

VB Kasmet 100 % mokinių dalyvaus pilietiškumą ugdančiuose renginiuose, kurie bus viešinami mokyklos internetinėje svetainėje
2.2. Vykdyti įvairiapusę prevencinę veiklą 2.2.1. Mokyklos socialinio paso sudarymas 2021 –2023 Socialinis pedagogas,

klasių vadovai

2 % GPM

 

Kasmet sudaromas mokyklos pasas padės numatyti reikalingą pagalbą mokiniui
2.2.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimas 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

visuomenės sveikatos specialistas, klasių vadovai, grupių auklėtojai

VB, intelektualiniai resursai Klasių vadovai kasmet organizuos 1 valandėlę mokinių lytiškumo bei rengimo šeimai tema
2.2.3.Konsultavimo paslaugų teikimas rajono švietimo įstaigų pedagogams, mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) specialiojo ugdymo klausimais 2021 –2023 Mokyklos direktorius,

direktoriaus pavaduotojas ugdymui,

klasių vadovai, pagalbos mokiniui specialistai

VB,

intelektualiniai resursai

Pagal poreikį teikiamos įvairių specialistų konsultavimo paslaugos
2.2.4. Socialinio emocinio ugdymo programų įgyvendinimas 2021 –2023 Direktoriaus pavaduotojas ugdymui,

klasių vadovai, socialinis pedagogas

VB projektų lėšos

 

Per atskaitinį laikotarpį tęsiama socialinio emocinio ugdymo programa

„Zipio draugai“

2.2.5. Prevencinių renginių organizavimas 2021 –2023 Socialinis pedagogas, klasių vadovai VB, projektų lėšos Kasmet organizuojami du renginiai
2.2.6. „Sveikos gyvensenos nuostatų formavimo ir sveikatos stiprinimo“ programos parengimas ir įgyvendinimas 2021 –2023 Mokyklos direktorius,

direktoriaus pavaduotojas ugdymui, „Sveikos gyvensenos nuostatų formavimo ir sveikatos stiprinimo“ komanda

Intelektualiniai resursai,

projektų,

2 % GPM lėšos

Kasmet parengiami ir įgyvendinami du sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos propagavimo projektai
2.2.7. Bendradarbiavimas su Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir kitų sveikatos institucijų specialistais 2021 –2023 Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas,

klasių vadovai

Raseinių rajono savival-

dybės visuome-nės

sveikatos biuro lėšos

Kasmet mokiniai ir pedagogai dalyvaus dvejuose VSB organizuojamuose renginiuose

VB* – valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui skirtos lėšos.

VIII. LAUKIAMI REZULTATAI

Įgyvendinus strateginį planą, pagerės ugdymo kokybė, bus geriau tenkinami mokinių poreikiai. Ugdymo proceso gerinimui turės įtakos pedagogų profesinių ir bendrųjų kompetencijų tobulinimas, efektyvus turimų šiuolaikinių ugdymo priemonių naudojimas, platesnis projektinės veiklos organizavimas.

Siekiant kuo didesnės kiekvieno mokinio individualios pažangos, skatinant kiekvieno mokinio, kaip asmenybės, ūgtį, bus nuolat aktyvinama veikla pamokoje, naudojant įvairius metodus, formas, būdus, įsivertinimo instrumentus pamokos kokybei gerinti; nustatomas kiekvieno mokinio mokymosi stilius, pasiekimų lygis, pažanga; sudarytos sąlygos ugdytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotas bei socialinių įgūdžių ugdymo programas įvairių gebėjimų mokiniams.

Bus naudojama ir nuolat plečiama saugi, patraukli, higienos normas atitinkanti aplinka ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, kurioje bus vykdoma įvairiapusė ugdomoji, prevencinė veikla, tobulinami sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo įgūdžiai.

Mokyklos tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti bus pasitelkta pasiskirsčiusi į komandas mokyklos bendruomenė, kurioje dirba įvairių sričių specialistai: psichologas, socialinis pedagogas, logopedai, specialieji pedagogai, mokytojo padėjėjai, aulėtojai, visuomenės sveikatos specialistas.

IX. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

Strateginio plano įgyvendinimo priežiūra atliekama viso proceso metu ir visais lygiais.

Už strateginio plano įgyvendinimą atsako mokyklos direktorius, kuris kontroliuoja ir stebi, ar bendruomenė įgyvendina strateginius tikslus, ar darbuotojai efektyviai vykdo suderintų uždavinių ir priemonių įgyvendinimą.

Mokyklos strateginio plano rengimo grupė kasmet gruodžio mėnesį bendruomenei pristato ataskaitą apie strateginio plano vykdymą. Tokiu būdu visuomenė gali stebėti ir vertinti kaip įgyvendinami strateginiai tikslai ir teikti siūlymus bei pageidavimus. Mokyklos metinės veiklos planavimo grupė, išnagrinėjusi strateginio plano rengimo grupės ataskaitą ir rekomendacijas, bendruomenės siūlymus ir pastebėjimus, rengia metinį veiklos planą, numatydama priemones ir terminius strateginiams uždaviniams įgyvendinti.

Po metinio strateginio plano įgyvendinimo įvertinimo strateginis planas, jo tikslai, įgyvendinimo priemonės gali būti koreguojami.

Strateginio plano tikslų įgyvendinimas fiksuojamas lentelėje:

1. Tikslas
1.1.Uždavinys
Priemonės Planuotas rezultatas Pasiektas rezultatas
1.    
2.    
Išvados/pastabos/ rekomendacijos    

_________________________

Partneriai