2023-2024 m. m. mokyklos ugdymo planas

PATVIRTINTA 

Raseinių specialiosios

mokyklos direktoriaus      

2023 m. rugpjūčio 28 d.   

įsakymu Nr. V-59

RASEINIŲ SPECIALIOSIOS MOKYKLOS 2023–2024 MOKSLO METŲ

UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

 BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2023–2024 mokslo metų Raseinių specialiosios mokyklos ugdymo planas (toliau – Mokyklos ugdymo planas) reglamentuoja mokyklos pradinio ugdymo individualizuotos, pagrindinio ugdymo individualizuotos, socialinių įgūdžių ugdymo programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, įgyvendinimą mokykloje.
2. Mokyklos ugdymo plano tikslas – apibrėžti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos pagal savo poreikius, galias ir gebėjimus, ugdytis pilietinę ir tautinę savimonę, įgyti kompetencijų, būtinų tolimesnei integracijai į visuomenę.
3. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:

3.1. sudaryti sąlygas ugdymo turiniui įgyvendinti, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes;

3.2. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

4. Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos:

4.1. Mokyklos ugdymo planas – tai mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendraisiais ugdymo planais (toliau – BUP), patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-586;

4.2. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;

4.3. Kitos Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ IR STRUKTŪRA

5. Mokslo metus sudaro laikas, skirtas mokinių mokymuisi, ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.
6. Mokslo metų ugdymo proceso trukmė apibrėžiama ugdymo dienų skaičiumi.
7. Ugdymo proceso trukmė, priklausomai nuo mokinių amžiaus, pagal ugdymo programą nustatoma skirtinga.
8. 2023–2024 mokslo metų pradžia – 2023 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė dienomis pagal ugdymo programas:

8.1. pradinio ugdymo individualizuota programa (1–4 specialiosios ir lavinamosios klasės) – 175 d.;

8.2. pagrindinio ugdymo individualizuota programa (5–10 specialiosios ir lavinamosios klasės) – 185 d.;

8.3. socialinių įgūdžių ugdymo programa (I, II, III mokymo metai) – 185 d.;

8.4. atostogos ugdymo procese:

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

9. Mokykloje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti rengiamas Mokyklos ugdymo planas vieniems metams.
10. Mokyklos ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), ir kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
11. Įgyvendinamos Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 2, 4, 6, 8, 10 klasėse, jas individualizuojant.
12. Mokyklos ugdymo plano projektas suderinamas su mokyklos taryba, taip pat su Raseinių rajono savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.
13. Mokyklos direktorius Mokyklos ugdymo planą tvirtina iki mokslo metų pradžios.

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS

 14. Mokslo metų ugdymo procesas skirstomas pusmečiais. Nustatyta tokia pusmečių trukmė:

15. Vadovaujantis Higienos norma, klasės dalykų turiniui įgyvendinti per skirtą ugdymo laiką ir pamokų skaičių rengiamas pamokų tvarkaraštis. Jame numatoma klasei skirtų pamokų organizavimo seka per dieną, savaitę. Esant reikalui, pamokų tvarkaraštis per mokslo metus gali būti keičiamas. Mokymosi veiksmingumui didinti pamokų tvarkaraštyje numatomos ne tik pavienės, bet ir dvi iš eilės viena po kitos to paties dalyko (technologijų, technologinių darbų, buities kultūros, savarankiškumo ugdymo, pažinties su profesijomis, projektinės veiklos) organizuojamos pamokos. Mokiniams, besimokantiems pagal visas ugdymo programas, nepaliekama pamokos laiko tarpų tarp pamokų.
16. Nepertraukiamo mokymosi laikas nustatomas vadovaujantis Higienos norma. Ugdymo savaitė yra 5 darbo dienų mokymosi periodas, cikliškai besikartojantis ugdymo procese. Pamokos visiems mokiniams prasideda 8:55 val. Pamokos trukmė pirmosios klasės mokiniams – 35 minutės, kitų klasių mokiniams – 45 minutės, pertraukos – 10 minučių, ilgoji pietų ir fiziškai aktyvių veiklų pertrauka – 30 minučių.
17. Didžiausias ugdymo valandų skaičius per dieną 1–4 specialiosiose ir lavinamosiose klasėse – 5, 5–6 specialiosiose bei 5–10 lavinamosiose ir socialinių įgūdžių ugdymo klasėse – 6, 7–10 specialiosiose klasėse – 7 pamokos.
18. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir kitose mokyklos aplinkose (biblioteka, muziejus, informacinių technologijų kabinetas, išmanioji klasė, relaksacinis kambarys, edukacinė aplinka „Mokomės gamtoje ir iš gamtos“, lauko sporto ir laisvalaikio zona ir kt.) ir Raseinių miesto (Kalnų kvartalo bendruomenės, Maironio ir „Raseikos“ parkai, krašto istorijos muziejus, Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka ir kt.) aplinkose, sudarant sąlygas mokiniams giliau suprasti supantį pasaulį, autentiškomis sąlygomis išbandyti realius sprendimus. Mokymąsi kitose aplinkose mokytojas planuoja savo nuožiūra.
19. Mokykla, teikdama mokymosi pagalbą, ugdymo procese:

                      19.1. nuolat stebi mokinio daromą individualią pažangą ir pasiekimus. Esant reikalui, mokiniui suteikiama savalaikė mokymosi pagalba, kad jis galėtų likviduoti mokymosi spragas, jų negilindamas;

19.2. sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos teikimo.

20. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, ypač šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinys nedaro pažangos.
21. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, didindamas mokinio motyvaciją siekti mokymosi tikslų, individualizuodamas ugdymą, pritaikydamas tinkamas užduotis, metodikas ir kt. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.
22. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai padeda įveikti mokymosi sunkumus, šalindami priežastis, dėl kurių mokinys patiria mokymosi sunkumų ir susiduria su kliūtimis dalyvauti ugdymo procese, bendradarbiaudami dirba komandose kartu su mokytojais ir kitais specialistais, teikiančiais pagalbą mokiniui, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbas, padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.
23. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes specialiųjų pratybų forma: individualių, mažoms grupelėms (2 – 4 mokiniai) ir specialiųjų pamokų forma.
24. Socialinė pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir mokyklos socialinio pedagogo metiniu veiklos planu.
25. Specialioji pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“ ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui.
26. Švietimo pagalba mokiniui teikiama vadovaujantis Švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijomis laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:

26.1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;

26.2. specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, kurios gali būti vykdomos individualiai ar grupėmis (2–4 mokiniai).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

27. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
28. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal švietimo pagalbos tarnybos ir gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui:

                     28.1. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą bei judesio ir padėties sutrikimų, pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriama 280 valandų per mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per mokslo metus skiriama gydomajai mankštai;

                     28.2. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą bei judesio ir padėties sutrikimų, pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, skiriama 296 valandos per mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 74 pamokos per mokslo metus skiriama gydomajai mankštai.

Mokiniams, turintiems žymų intelekto bei judesio ir padėties sutrikimus, pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotoms programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per metus (savaitę):

29. Mokinio mokymo namie individualus ugdymo planas derinamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais). Pamokos, skirtos mokymui namuose, paskirstomos dalykams, kuriuos mokinys mokysis, atsižvelgiant į jo sveikatą ir išlaikant savaitei skirtų pamokų skaičių.

PENKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO YPATUMAI

30. 2023–2024 mokslo metais 1, 3, 5, 7 9 klasėse įgyvendinamos 2022 m. Pradinio, pagrindinio bendrosios programos, o 2, 4, 6, 8, 10 klasėse – 2008 m. Pradinio ir pagrindinio bendrosios programos. Vadovaudamiesi Rekomendacijomis dėl atnaujintų bendrųjų programų pritaikymo intelekto sutrikimus turintiems mokiniams, mokytojai rengia pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotas bei socialinių įgūdžių ugdymo programas.
31. Mokykla užtikrina ugdymo turinio perimamumą ir nuoseklumą tarp 2008 m. Pradinio, pagrindinio bendrųjų programų ir 2022 m. Pradinio, pagrindinio bendrųjų programų, siekdama, kad mokinių mokymosi procese neliktų mokymosi spragų dėl bendrųjų programų kaitos.
32. Pradėdama įgyvendinti mokymosi turinį, mokykla supažindina mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) su dalykų mokymosi turinio pasikeitimais, informuoja apie mokinių pasiekimų vertinimo kaitą.
33. Mokytojai, įvertinę dalyko mokymosi turinio pasikeitimus, ugdymo procese kompensuoja mokymosi turinio trūkstamas temas.
34. 2022 m. Pradinio, pagrindinio ugdymo bendrųjų programų dalykų mokymosi turinys pateikiamas, apimant 70 proc. Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatytų metinių pamokų. Likusias pamokas mokytojas gali užpildyti mokytojo pasirinktu mokymosi turiniu, skirti laiko mokinių žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ir pan. Mokytojai susitaria dėl mokymosi turinio pasirinkimo principų, įgyvendinimo nuostatų ir derina su kitais toje klasėje dirbančiais mokytojais, atsižvelgdami į mokinių mokymosi poreikius.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS, PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

35. Pradinio ugdymo individualizuota, pagrindinio ugdymo individualizuota ir socialinių įgūdžių ugdymo programos sudaromos, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, mokinio individualias galias ir gebėjimus, kylančius dėl intelekto sutrikimo (nežymaus, vidutinio, žymaus ar labai žymaus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos klasėse, skirtose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.
36. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio, individualizuotą pagrindinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitarta mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.

    37. Mokiniams mokykloje sudaroma galimybė pasirinkti veiklas, atitinkančias jų saviraiškos poreikius. Jos      įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas:

38. Pažintinė ir kultūrinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso dalis, integruojama į ugdymo turinį ir siejama su pilietiškumo ir tautiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, projektais ir vykdoma per mokslo metus:

39. Etninės kultūros bendroji programa įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus. Gyvenimo įgūdžių bendroji programa 5–10 specialiosiose klasėse įgyvendinama kaip atskira pamoka, kitose klasėse – integruojant temas į kitus dalykus.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

40. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 78.1 punktu ir ugdymą organizuojant pagal veiklos sritis ir joms skiriamą pamokų skaičių.

Mokiniams, turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą, pradinio ugdymo individualizuotai programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus (savaitę):

Mokiniams, turintiesiems vidutinį ar žymų intelekto sutrikimą, pradinio ugdymo individualizuotai programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus (savaitę):

41. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane skiriama specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.
42. Mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam vidutinių, sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus kiekvienam mokiniui.
43. Mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms logopedo pratyboms skiriama 35 ir daugiau pamokų per metus (1 pamoką per savaitę), jas išdėstant tolygiai ar pagal mokinio poreikius ir specialistų rekomendacijas.
44. Ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo procese dalyvaujančių specialistų rekomendacijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

45. Mokiniui, kuris pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo individualizuotos programos pirmąją dalį ar naujai atvykusiems mokiniams, skiriamas adaptacinis 3 mėnesių laikotarpis. Adaptacijos laikotarpiu stebima individuali pažanga, mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.
46. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 86, 87 punktuose nustatytų dalykų programoms įgyvendinti pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, koreguojamas iki 35 procentų.

Mokiniams, turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą, pagrindinio ugdymo

individualizuotai programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus (savaitę):

47. Pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams įgyvendinti:

47.1. didinamas pamokų skaičius, skirtas technologiniam ir gyvenimo įgūdžių ugdymui;

47.2. esant reikalui, keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

47.3. mokykla pradedamus mokyti pagrindinio ugdymo programoje dalykus (anglų kalba, istorija) pradeda mokyti vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi;

47.4. technologijų dalyko siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

47.5. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriamos 37 pamokos per metus.

48. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, ugdymas organizuojant pagal veiklos sritis ir joms skiriamą pamokų skaičių.

Mokiniams, turintiesiems vidutinį ir žymų intelekto sutrikimą, pagrindinio ugdymo individualizuotai programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus (savaitę):

49. Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus.
50. Mokiniui, turinčiam kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

51. Mokykla, įgyvendindama socialinių įgūdžių ugdymo programą, renkasi organizavimo formą, ugdymo turinį pateikia pagal veiklas, atsižvelgdama į asmens galias, pritaikydama ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams įgyvendinti.

Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus (savaitę):

Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per metus (savaitę):

52. Atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimus, įvairių socialinio ugdymo, technologinio (darbinio) ugdymo ir (ar) savarankiškumo ugdymo veiklų pamokų skaičių galima keisti.
53. Įgyvendindama socialinio ugdymo veiklas, mokykla šioms veikloms organizuoti naudoja atviras, socialinėje erdvėje esančias aplinkas (mokyklos biblioteka, muziejus, informacinių technologijų kabinetas, išmanioji klasė, relaksacinis kambarys, vidinis kiemelis, Kalnų kvartalo bendruomenės, Maironio ir „Raseikos“ parkai, Raseinių krašto istorijos muziejus, Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka ir kt.), socialinius partnerius (Raseinių Rotary ir Soroptimisčių klubai, Kalnų kvartalo bendruomenė), galinčius sudaryti sąlygas šioms veikloms vykdyti, taip pat bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis (Kėdainių „Spindulio“, Kelmės ir Raikülos (Estija) specialiosios), Raseinių technologijos ir verslo mokykla ir rajono įstaigomis (Raseinių rajono kultūros centras, UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“).

______________________

SUDERINTA

Raseinių rajono savivaldybės Meras

Arvydas Nekrošius

2023 m. rugpjūčio    d. 

SUDERINTA                                                                                                           

Raseinių specialiosios mokyklos taryba

2023 m. birželio 20 d. protokolo Nr. 3 nutarimu