Žiemai apgaubus žemę balta skraiste, Raseinių mokyklos-daugiafunkcio centro „Spindulys“ kiemas nenutyla – čia girdimas ne tik vaikų klegesys, bet ir džiugus sparnuočių čirenimas. Jau ne vienerius metus puoselėjame gražią ir prasmingą tradiciją: kasmet, spustelėjus pirmajam šaltukui, iš sandėliukų traukiame lesyklėles ir skelbiame paukštelių globos sezono pradžią. Didelių širdžių bendruomenėje paukštelių maitinimas nėra tik paprastas darbas – tai pamoka, kurią išmokstame be vadovėlių. Ši veikla suvienija visus: nuo pačių mažiausiųjų iki vyriausiųjų. Visi bendruomenės nariai atsakingai pildo lesyklas saulėgrąžomis, kruopomis ir kitais įvairiausiais skanėstais, su smalsumu stebi pro langą, kas pirmasis atskris paragauti vaišių. Sparnuotieji draugai čia randa tikrą puotą! Vaikai puikiai žino, kas paukšteliams sveika, o ko duoti nevalia. Mums, pedagogams, svarbiausia yra tai, kas vyksta vaikų širdyse. Rūpindamiesi mažesniais už save, mokiniai mokosi jautrumo gamtai ir gyvybei. Taip jie supranta, kad paukštelis laukia ir tikisi pagalbos kasdien. Tikime, kad tokios paprastos, bet nuoširdžios tradicijos augina mūsų vaikus geresniais žmonėmis.
Kol lauke spaudė šaltis, džiaugėmės žinodami, kad mūsų kiemo paukšteliai sotūs ir mums atsidėkos gražiausiomis giesmėmis. Nors kalendorius jau skelbia pavasarį, už lango vaizdas kitoks – žemę vis dar dengia sniego sluoksnis, o naktimis spaudžia šaltukas. Puikiai suprantame, kad paukšteliams šis metas yra pats sunkiausias, todėl savo globos nutraukti neketiname. Lesyklėles pildysime, kol gamta pati pabus ir paukščiai galės pasirūpinti savimi. Mūsų draugystė su sparnuočiais nesibaigs nutirpus sniegui. Vos tik pajusime tikrąją šilumą, lesyklas pakeisime inkilais. Juk paukšteliams reikia ne tik maisto, bet ir jaukių namų. Taip mūsų mokyklos kiemas paukštukams
tampa saugiu prieglobsčiu visais metų laikais.
Lina Valantinienė,
Raseinių mokyklos-daugiafunkcio centro „Spindulys“ mokytoja metodininkė
Komentarai